indignans

Latin > English (Lewis & Short)

indignans: antis, P. a., from indignor.

Latin > French (Gaffiot 2016)

indignāns, tis (indignor), qui s’indigne : indignantissimus servitutis Col. Rust. 8, 18, 7, qui répugne le plus à servir, le plus rétif || indignantes venti Virg. En. 1, 53, les vents indignés, en révolte.

Latin > German (Georges)

indignāns, antis, PAdi. (v. indignor), unwillig, entrüstet, unmutig, ungeduldig, a) v. Leb., m. Genet., mullorum genus indignantissimum servitutis, Colum. 8, 17, 7. – b) v. Lebl.: verba, Ov.: venti, aequor, Ov.

Latin > Chinese

indignans, tis. adj. s. v. indignor. :: Verba indignantia 怒言。